Lietuvoje tekantis Nemunas yra ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai bene svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jos krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris gerins Nemuno ir kitų šalies upių būklę bei mažinti taršą. Lietuvos upių vandens kokybė kelia vis didesnį nerimą – naujausi tyrimai rodo, kad...
Kategorija: Ekologija
Visuomenė reikalauja Vyriausybės laikytis pažadų miškams
Šiandien organizacijų, mokslininkų ir piliečių sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Premjeru aptarti kritinės situacijos, susiklosčiusios dėl ruošiamų Miškų įstatymo pakeitimų. Miškų ateitimi susirūpinę visuomenės atstovai Ministrui Pirmininkui perdavė viešą raginimą, kurį per dvi dienas pasirašė daugiau nei 8 tūkstančiai asmenų ir organizacijų, kuriame griežtai prieštarauja siekiui spartinti kirtimus ir primygtinai ragina laikytis...
Kuršių nerija klimato kaitos akivaizdoje: iššūkiai ir ateities perspektyvos
Klimato kaita tampa vis didesne grėsme pasaulio paveldo objektams, Kuršių nerija – ne išimtis. Vis dėlto neseniai atliktas išsamus pasaulio paveldo objekto Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir stiprybes bei galimybes šį unikalų kraštovaizdį tinkamai išsaugoti ateities kartoms. Vykdant Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų...
Minint Žemės dieną, dr. N. Gudelienės priminimas: turime mažinti ir skaitmeninę taršą
Pasaulinė Žemės diena – tai ne tik priminimas apie mūsų planetos trapumą, bet ir proga įvertinti, kaip keičiasi diskusijos apie klimato krizę. Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės elgsenos pokyčius – nuo vartojimo įpročių iki informacijos poveikio aplinkosauginiams sprendimams. Apie tai kalbamės su Mykolo Romerio universiteto...
Požiūris į aplinkos tausojimą keičiasi: atsisako perteklinio vartojimo
Vis daugiau šalies gyventojų renkasi gyventi tvariau, atsakingiau tvarko nuotekas, mažina vartojimą, nereikalingus daiktus atiduoda kitiems, vengia plastiko, rodo tyrimas. Nors visuomenės sąmoningumas, siekiant prisidėti prie aplinkos tausojimo, auga, kasdieniams įpročiams keisti galima įdėti daugiau pastangų. Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų įpročiai per pastaruosius...
Aplinkosaugininkai teikia poziciją dėl pelkių atkūrimo
Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies sektorius, daliai jų reikės paskatų iš valstybės. “Gamtos atkūrimo reglamento apimtis derybų metu buvo smarkiai sumažinta. Net įgyvendinę tuos uždavinius, niekaip nepasieksime Paryžiaus susitarime išsikelto tikslo – iki 2050 metų pasiekti Europos žemyno neutralumo klimatui....
Reguliavimo pokyčiai kelia nerealistiškas pakuočių atliekų tvarkymo ambicijas, tačiau tai daroma kokybės sąskaita
Lietuvoje įsigalioję nauji pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimai kelia reikšmingus iššūkius verslui ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms. Nuo šiol energijos gavimas iš atliekų nebegali būti laikomas perdirbimu. Taip pat plastiko pakuočių atliekoms nebetaikomos lengvatos – verslas privalės mokėti taršos mokestį už kiekvieną nesutvarkytą pakuotės kilogramą. Dar griežtesni reikalavimai numatyti neperdirbamoms pakuotėms: įmonės ne tik išlieka atsakingos...
Vienkartiniai indai be plastiko – alternatyvos, kurios keičia rinką
Aplinkos tarša plastiku tampa vis opesne problema, todėl vis daugiau vartotojų ieško tvarių alternatyvų vienkartiniams indams. Siekiant sumažinti plastiko naudojimą, rinkoje siūloma daugybė ekologiškų sprendimų – nuo popierinių puodelių iki cukranendrių pluošto lėkščių. Tokie produktai ne tik padeda išvengti nereikalingų atliekų, bet ir suteikia patogumo įvairioms progoms – renginiams, kavinėms ar išvykoms į gamtą. Popieriniai...